Pirtys buvo žinomos jau senovės Babilonijoje, Persijoje, Kinijoje. Seniausiuose žmonijos raštuose -indų manuskripte, žydų Talmude, musulmonų Korane- randama patarimų, kaip naudotis pirtimi. Manoma, kad pirmosios pirtys senovės Graikijoje buvo pastatytos per Trojos karą XIV-XII a. p. m. e. Garsus senovės graikų gydytojas Hipokratas pirtį, kaip terapijos priemonę, skirdavo ligoniams.

Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien, todėl estetikos centras „Kosmedija“ kviečia išbandyti naujai įrengtos suomiškos pirties teikiamus malonumus.

Senovėje suomių pirtys buvo labai panašios į rusiškas: pakankamai karštos ir drėgnos.

Bėgant laikui, suomiškos pirties klimatas kito ir šiandien tradicine suomiška pirtimi įprasta vadinti labai karštą ir sausą pirtį.

Saunos patalpa iškalta medžiu, nuo karščio skleidžiančiu itin malonų pirties kvapą

Saunoje yra pečiukas su akmenimis. Tačiau saunoje priešingai nei rusiškoje pirtyje vanduo ant akmenų nepilamas, o temperatūra prikaitinama iki 100 – 120 ? C. Todėl drėgmės saunoje yra tik 5 – 15 %. Tai yra labai karšta ir sausa pirtis, po kurios labai malonu atsigaivinti po šaltu dušu. Buvimo trukmė tokioje pirtyje labai priklauso nuo savijautos.

Į pirtį reikėtų eiti lengvu skrandžiu. Persivalgę ar girti žmonės pirtyje gali žymiai greičiau gauti karščio smūgį. Į pirtį gerai eiti tada, kai žmogus nuvargęs, kankina stresas, nugaros skausmai, įsitempę raumenys. Toks žmogus po pirties atsipalaiduoja. Pirties procedūros naudingos sergantiems periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat radikulitu, pleksitu, neuritu, neuralgija, miozitu ir kt. Prieš pirtį sveika išgerti puodelį karštos žaliosios arbatos su citrina. Jei jaučiatės šiek tiek peršalę, išgerkite liepžiedžių arbatos su medumi. Arbata skatina prakaitavimą. Būtina ant galvos užsidėti medvilninę ar lininę kepurę.

Rekomenduojama pirtyje apsilankyti 2-3 kartus. Visoms procedūroms pakanka skirti vieną valandą. Per ilgai būnant pirtyje padažnėja širdies plakimas, dėl padidėjusio kraujospūdžio gali skaudėti ar svaigti galva. Paskutinė vandens procedūra po pirties turi būti apsiprausimas su muilu ir šiltu vandeniu. Po pirties šiltai apsirenkite ir skirkite laiko poilsiui.

Kodėl į pirtį eiti sveika?

Karščio ir šalčio dirgiklių kaita pro odos receptorius intensyviai treniruoja kraujotakos sistemą. Tai stresas organizmui gerąja prasme. Pirtis stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis, ramina nervus, suteikia optimalų psichologinį komfortą. Apsitrynimai, masažai pirtyje mažina sąnarių, stuburo, reumatinius skausmus. Pirties procedūros gydo peršalimo, kvėpavimo ligas, nervinius širdies veiklos sutrikimus, žemą kraujospūdį, lėtinius virškinamojo trakto sutrikimus, odos ligas, degina riebalus. Jei norite numesti svorio, pirtyje skysčių gerkite kuo mažiau; jei norite išvalyti organizmą nuo toksinų, gerkite kuo daugiau.

Nerekomenduojama eiti į pirtį sergant hipertonine liga, akmenlige, epilepsija, esant psichikos sutrikimams, aktyviai tuberkuliozei

Pirtis gali būti naudojama ir kaip terapinė priemonė, padedanti išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų, taip pat kaip profilaktinė priemonė organizmui stiprinti. Pirtis padeda spręsti antsvorio problemas.

Estetikos centre „Kosmedija“ siūlomos pirties programos:

1. Norintiems suliesėti

Nemažai žmonių pirtyje lankosi tik tam, kad atsikratytų antsvorio.

Gerai išprakaituoti galima bet kurio tipo pirtyje, bet geriausiai tinka sauso oro pirtis. Jei oras prisigėręs vandens garų, prakaituojama mažiau, prakaitas plonu sluoksneliu padengia kūno paviršių ir tuo trukdo intensyviai prakaituoti, vadinasi, ir termoreguliacijai. Be to, nereikia pamiršti saiko. Nesistenkite lenktyniauti. Juk prakaitavimą lemia ir individuali fiziologinė reakcija, ir daug kitų faktorių.

Didžiausią klaidą daro tie, kurie nori numesti kuo daugiau svorio, be saiko būdami garinėje ar pernelyg didindami temperatūrą. Abiem atvejais labai apsunkinamas organizmo darbas ir rizikuojama pakenkti sveikatai. O štai aktyviai darydami fizinius pratimus (masažuojantis, periantis su vanta ir kita) greičiau suliesėsite.

Krintant svoriui, prakaituojama vis lėčiau ir sunkiau. Prakaitavimą galima skatinti pagurkšnojant karšto gėrimo (gerai tinka atskiestos citrinų ar spanguolių sultys). Svorio atsikratyti padeda ir prakaitą varančios arbatos – liepžiedžių ar aviečių uogų.

Mažinti svorį padeda masažas. Prieš pradėdami masažą, gerai įkaitinkite raumenis ir sąnarius. Pirtyje metus svorį, naudinga šiek tiek pagulėti šiltai užsiklojus, po to (jei šiltas oras) pasivaikščioti po parką, mišką.

Pirtis	20 min.
Pilingas	20 min.
Masažas: limfodrenažas, lipolitinis arba anticeliulitinis	1 val.
Šarko dušas	10 min.
Parinkto kremo įtrinimas	10 min.
Bendra trukmė:	2 val.

Pirtis	20 min.
Pilingas	20 min.
Įvyniojimai su dumbliais	45 min.
Šarko dušas	10 min.
Parinkto kremo įtrinimas	10min.
Bendra trukmė:	1 val. 45 min.

2.Pirties terapija

Pirties terapija – tarsi savotiška gyslų „gimnastika", gerai veikianti sergančiuosius hipertonija (jeigu liga neįsisenėjusi). Pirtis padeda įveikti nemigą. Nemiga ima kankinti dėl to, kad nesilaikoma racionalaus gyvenimo būdo (gausios vakarienės, besaikis kavos gėrimas, tabako, alkoholio, vaistų vartojimas ir pan.). Geriausia nemigos profilaktika – sveikas gyvenimo būdas, fizinė kultūra, pirtis ir masažas.

Pirtyje gerai pabūti po ilgos ligos arba operacijos, kai žmogus jau sveikas, bet organizmas dar silpnas, nes pirtis skatina medžiagų apykaitą ir padeda greičiau atgauti jėgas bei darbingumą (žinoma, būtinai reikia pasitarti su gydytoju).

Pirtis	20 min.
Pilingas	20 min.
Masažas (gydomasis, relaksacinis arba  karštais akmenimis)	1,5 val.
Bendra trukmė:	2 val. 10 min.

3. Profilaktiškai

Pirtis – ne tik puiki priemonė ligoms įveikti, bet ir pati geriausia profilaktikos procedūra.

Pirtyje nuo odos, plaukų pašalinami susikaupę nešvarumai, prakaitas, odos riebalų perteklius. Čia žmogaus organizmas grūdinamas, stiprinamos įvairios jo funkcijos.

Pirtyse gali maudytis jauni ir vyresni, sveiki ir sergantys daugeliu ligų žmonės. Tačiau kartu reikia prisiminti ir nepageidaujamus padarinius. Jie gali atsirasti nesilaikant režimo, nesaikingai maudantis. Dėl neracionalaus režimo, per didelio temperatūros kontrasto pirtyje galima apalpti, gali ištikti stenokardijos priepuolis.

Taigi gydytojai pataria visuomet žinoti savo galimybes ir nepersikaitinti. Būtina tarp kaitinimųsi daryti 15-20 minučių pertraukas. Būdamas pirtyje žmogus netenka daug skysčių, todėl būtina atstatyti disbalansą – atsigerti ko nors gaivaus.

Pirtis	20 min.
Pilingas	20 min.
Šarko dušas	10 min.
Kūno įtrinimas specialiais aliejais arba kremu	10 min.
Bendra trukmė:	1 val.

4. Poveikis širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemoms

Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis. Kaitinantis pirtyje daugiau nei 10 minučių, širdis perkraunama ir jos raumuo gauna mažiau deguonies. Tuomet žmogus junta dažną širdies plakimą, gali atsirasti nemalonių jutimų širdies plote, žmogui sunkiau kvėpuoti. Taigi ilgai būti pirtyje neleidžia ne aukšta temperatūra, o sutrikęs širdies darbas.

Būtina prisiminti, kad širdies funkcija pirtyje intensyvėja kitaip, negu dirbant fizinį darbą. Aukštoje temperatūroje labai išsiplečia odos kraujagyslės, suintensyvėja prakaito, riebalų liaukų veikla, kraujas kaupiasi odoje, vanduo intensyviai atiduodamas aplinkai. Vidaus organų kraujagyslės susitraukia, ten kraujotaka sulėtėja, organai mažiau aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi. Kraujas iš vidaus organų suteka į paviršinius kūno audinius: odą, poodinį audinį. Tuo tarpu dirbant fizinį darbą, pagerėja raumenų, tame tarpe ir širdies, aprūpinimas krauju.

Saunoje širdis deguonies gauna mažiau dar ir dėl to, kad deguonies uždarame, įkaitusiame saunos ore nepakanka. Taigi širdis turi intensyviai dirbti nepalankiomis sąlygomis. Todėl pirtyje reikia laikytis optimalaus režimo.

Kaitinantis labai aukštoje temperatūroje, gausiai išprakaitavus, netenkama daug skysčių, o kartu su jais ir kalio. Kaip hipokalemijos (būklė, kai žmogaus kraujo serume pavojingai sumažėja kalio koncentracija) pasekmė gali sutrikti širdies ritmas.

Po pirties dar kurį laiką širdis funkcionuoja intensyviau, tą laiką patartina skirti pasyviam poilsiui. Nepatartina gerti alkoholinių ir tonizuojančių gėrimų, kavos, stiprios arbatos.

Kvėpavimo sistema. Kaitinantis pirtyje, kvėpavimas padažnėja ir pagilėja. Labai intensyvėja šilumos apykaita. Įkvepiant karštą orą, organizmas šyla pro plaučius. Kuo oras sausesnis, tuo organizmas labiau šyla pro plaučius. Pro odą labiau šildo drėgnas oras, kurio šiluminis laidumas didesnis. Įšilęs plaučiuose kraujas per keliolika sekundžių pasiekia vidaus organus ir sukelia malonų šilumos jutimą. Pro plaučius organizmas ir vėsinamas iškvėpiant vandens garų prisotintą orą.

Kartu su prakaitu organizmas netenka daug druskų: natrio, chloro, kalio. Ši trumpalaikė druskų netektis nekenkia, nes druskos greitai atsistato geriant vandenį ir maitinantis. Tai stimuliuoja vandens, druskų ir kitų medžiagų apykaitą organizme.

Pirtis	20 min.
Masažas	1 val.
Bendra trukmė:	1 val. 20 min.