Riebalinių sankaupų korekcijos galimybė yra aktuali daugeliui pacientų – ypač tokiais atvejais, kai tai nulemta genetiškai ir korekcijos kitais metodais esti neveiksmingomis (pavyzdžiui, “antras pagurklis” ar “galifė” zona). Pastaruoju metu tokioms užduotims sėkmingai naudojama mezoterapijos technika. Tam naudojami aktyvūs preparatai, pasižymintis stipriu lipolitiniu poveikiu. Toks metodas laikomas chirurginės liposakcijos alternatyva, kadangi jį galima taikyti ir tiems pacientams, kuriems nerekomenduojamos chirurginės operacijos, tiems, kurie psichologiškai joms nepasiruošę, bei norint pakoreguoti liposakcijos rezultatus.

FOSFOTIDILCHOLINAS KAIP LIPOLITIKAS

Vienas perspektyviausių mezoterapinių preparatų, pasižyminčių lipolitiniu poveikiu, yra fosfotidilcholinas (lecitino derivatas). Šis fosfolipidas labai plačiai paplitęs natūralioje gamtoje ir yra viena iš ląstelių membranos sudedamųjų dalių.

Jis naudojamas maistinėje , kosmetinėje pramonėje ( jis veikia kaip labia stiprus riebalų emulgatorius) ir medicinoje (antioksidantas, antisklerotinis veikimas). Medicinoje dažniausiai naudojamas fosfotidylcholinas, išgaunamas iš sojų pupelių.

Lipolitinės fosfotidylcholino savybės sulaukė ypatingo dėmesio 1980 metų pabaigoje. Vienas iš pimųjų sėkmingų jo kaip lipolitiko panaudojimų buvo ksantelazmos gydymas (riebalinės sankaupos, dažniausiai susidaro ant vokų odos dėl lipidų apykaitos sutrikimo). Šiuo metu, fosfotidylcholinas pelno pripažinimą kaip lipolitinis ingredientas, naudojamas estetinėje medicinoje.

Kadangi fosfotidylcholinas yra ląstelės membranos komponentas, todėl esant biologiniam suderinamumui, jis nesugeba pažeisti riebalinės ląstelės (adipocito) membranos ir patekti į tarpląstelinę erdvę. Todėl reikia parinkti preparatą – “partnerį” , kuris užtikrintų ląstelinės membranos lizę (tirpimą) ir turėtų didesnę bei efektyvesnę galimybę realizuoti emulguojančią fosfotidylcholino sąvybę. Dėka tokio tirpiklio buvo pasiūlytas dezoksicholatas, kuris natūraliomis sąlygomis yra sintezuojamas gyvūnų bei žmogaus kepenyse ir įeina į tulžies sudėtį. Dėka paviršiaus įtempimo kitimo, dezoksicholatas dezorganizuoja dvilypę ląstelinės membranos struktūrą ir tuo pačiu padidina jos praeinamumą. Tokiu būdu poroje “dezoksicholatas + fosfotidylcholinas” pirmas komponentas užtikrina ląstelės membranos pralaidumą ir adipocitų lizę su išėjimu į tarpląstelinę medžiagą

Procedūros eiga:

Nors pats preparato įvedimas yra beskausmis, po kurio laiko prasideda tam tikri uždegiminiai procesai su galimomis klinikininėmis reakcijomis: eritema, nutirpimas, hematomos, skausmas. Diskomfortą gali sumažinti vienkartinis analgetikų vartojimas (pavyzdžiui, paracetamolio), tačiau tuo pačiu būtina prisiminti, kad mažai išreikštas uždegiminis procesas rodo nepakankamą efekto pasiekimą. Tam, kad preparatas pasiskirstytų tolygiai bei sumažėtų tinimas, rekomenduojama injekcijų vietose atlikti lengvą limfodrenažinį masažą. Uždegiminės reakcijos praeina laikotarpyje nuo kelių valandų iki 10 dienų, tačiau užfiksuotą atvejų, kai šis procesas truko iki 21 dienos.

Klinikinių tyrimų metu parodytas fosfotidilcholino ir dezoksicholato veikimo kartu efektyvumas: 90% pacientų, besiskundžiančių lokaliomis riebalinėmis sankaupomis iki 10 cm2 pastebėjo ryškų efektą po 3 procedūrų. Premenopauzinio kaklo zonoje efektas matomas jau po pirmos procedūros, o po 5 procedūrų pasiekiamas norimas rezultatas.

Indikacijos ir kontraindikacijos:

Lipolizės taikymo indikacijų sąrašas palaipsniui vis ilgėja. Jei visai neseniai kaip indikacijos buvo nurodomi dvigubas pagurklis, premenopauzinis kaklas, “jaučio kaklas”, “vaikiški” skruostai, šiuo metu šis sąrašas praplėstas iki nozalabialinės srities . Koreguojant kūno linijas, dažniausiai buvo dirbama su celiulitu, tačiau pastebėta, kad dirbant tik su lokaliomis riebalų sankaupomis, šioje srityje maksimalaus rezultato nepasieksime – būtina palaipsniui įvesti etiopatogenetišką koncepsiją. Šį metodą ėmė dažnai naudoti tokiose zonose kaip keliai, nugara, taip pat liposakcijos korekcijai, kai būtina išlyginti skirtingą odos reljefą.

Kontraindikacijos fosfotidilcholinui visiškai atitinka kontraindikacijas bendram mezoterapijos metodo taikymui. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar pacientas nealergiškas sojai, kadangi fosfotidilcholinas išgaunamas būtent iš jos.

Pats dažniausias pacientų klausimas būtent dėl lokalių riebalinių sankaupų yra toks: Kokia gydymo kurso trukmė ir kiek reikia atlikti procedūrų, kad pasiektum matomą rezultatą? Deja tenka atsakyti labai netiksliai: kai kuriais atvejais užtenka 2 procedūrų, kai kuriais būtina atlikti 10. Šis skaičius priklauso nuo riebalinio audinio, individualių organizmo savybių , paciento amžiaus ir daug kitų faktorių.