Rūta, esate dermatologė, tačiau visai neseniai teko pastebėti jus Ispanijoje vykusiame kosmetologams ir mezoterapijos specialistams skirtame seminare. Tikriausiai, tai ne pirmas kartas, kuomet apsilankėte panašaus pobūdžio renginyje? Ar, kaip gydytojai, ten pateikiama informacija jums yra naudinga?
Oda yra matomas organas. Taigi dermatologija – mokslas apie problemas, kurias gali pastebėti kiekvienas. Bet kuri odos liga yra susijusi su estetika, psichologija, pojūčiais. Be to, kad žmogui niežti, peršti odą, jį kankina ir tai, kad jo bėdą mato visi. Bet kuriuo atveju gydant odą su estetika reikia susidurti, tad viskas, kas su ja susiję, mane labai domina. Pavyzdžiui, odos senėjimas, apgamai, kiti dariniai, atsiradę dėl metų ar įgimti, neturi žalos sveikatai, tačiau yra problemiški estetiškai.
Mezoterapija mano darbe siejasi su lazerine chirurgija ar terapija. Dermatologai taip pat leidžia injekcijas į tam tikrus darinius, pavyzdžiui, randus ar šalina riebalinius odos darinius.
Informaciją, gautą, kosmetologijos seminaruose, nebūtina naudoti kasdieniame darbe, užtenka ją žinoti. Kuo daugiau žinai, tuo lengviau nustatyti problemos atsiradimo priežastį bei patarti, kaip ją išspręsti. Jeigu matau, kad pacientui oda labai išsausėjusi, pleiskanoja, galiu pasiūlyti ir mezoterapijos kursą.
Ar galima grubiai teigti, kad tarp kosmetologų ir dermatologų vyrauja konkurencija? Klinika galbūt klientams skamba patikimiau nei kosmetikos kabinetas?
Jokiu būdu negalima. Jei pacientui sudarome kokią nors programą, tai jis ją gali atlikti pasirinktoje vietoje. Mes rekomenduojame kosmetologijos specialistus, o jie rekomenduoja mus. Tarp mūsų vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.
Yra žmonių, kurie nuolat prižiūri savo odą, ją puoselėja. Jiems ir gelbsti kosmetologai. Pas mus ateina žmonės su konkrečiomis problemomis. Tačiau, kaip jau minėjau, pasitaiko tokių atvejų, kuomet gydant tenka bendradarbiauti su kosmetologais.
Kaip dažnai pasitaiko atvejų, kuomet jums tenka taisyti kosmetologų padarytas klaidas?
Klaidų darome visi. Daugiausia neigiamų odos reakcijų kyla dėl kosmetologijos kabinete netinkamai parinktos kosmetikos ar procedūros. Taip atsitinka todėl, kad oda jos netoleravo. Parinkti yra tikrai sunku. Mes padedame išspręsti kilusią problemą ir siunčiame toliau ten pat pabaigti kurso. Žinoma, klientui nemalonu, tačiau tikrai nereikia išsigąsti.
Papasakokite apie riebalinės liaukos ir streso sąveiką.
Su kolegomis tyrinėjome riebalinę liauką. Su ja susiję daug ligų, tarp kurių ir jaunatviniai spuogai. Šioje liaukoje vyksta ta pati kovos su stresu sistema kaip ir smegenyse, nes dalyvauja tie patys hormonai. Streso metu jų pagausėja. Tai gali paliudyti patys žmonės, stebėdami savo odą ir jos pokyčius, pavyzdžiui, prieš egzaminus ar pan. Riebalinę liauką galima vadinti smegenimis odoje.
Dvidešimt metų dirbate gydytoja. Per visą praktikos laikotarpį išbandėte begalę įvairiausių medikamentų, kosmetinių priemonių. Kaip išsirenkate favoritus, kuriuos siūlote savo pacientams?
Siūlau tą produkciją, su kuria atliktos klinikinės studijos. Farmacijos kompanijos pristato savo produktus, įrodydamos, kad atlikus tyrimus, neužtikta pašalinių reiškinių. Žinoma, skiriu priemones pagal problemą: pleiskanojančiai, pigmentinei odai ir pan.
Žmones, kurių oda yra nejautri, siunčiu pas kosmetologus, nes jie tikrai žino daugiau, ką pasiūlyti. Aišku, stengiuosi ir pati domėtis. Kartais ir medikų kongresuose pristatomos kosmetikos naujienos. Dažniau, žinoma, probleminei odai. Normaliai odai apskritai daugiau pasirinkimo. Aš manau, kad nėra blogos kosmetikos, yra tokia, kurios netoleruoja tavo oda. Šioje vietoje ir kaina nelabai ką lemia.
O kokią kosmetiką naudojate pati?
Renkuosi kosmetiką, su kuria dažniausiai susiduriu savo darbe, esu išsinagrinėjusi ir kuri parduodama vaistinėse. Nesistengiu ieškoti kažko ypatingo, svarbiausia, kad oda būtų sveika ir jai tiktų pasirinkta priemonė.
Pirmiausia jūs baigėte ausų, nosies, gerklės chirurginės pakraipos specialybę. Kaip atsitiko, kad susidomėjote dermatologija ir įgijote dar vieną medicininį išsilavinimą?
Manau, kad viskas gyvenime įvyksta dėsningai. Aš gi buvau muzikantė, o visi šeimos nariai – medikai. Nusprendžiau, kad gydytojas gali skambinti fortepijonu, bet muzikantas niekada netaps gydytoju dėl savo malonumo. Susidomėjau plastine chirurgija, o tokios atskiros specialybės nebuvo, tad pasirinkau ausų, nosies ir gerklės kryptį – kas arčiausiai veido. Tačiau viskas susiklostė taip, kad atsidūrusi medicinoje pasukau dar kitu keliu. Pasikeitė pats požiūris. Nors man labai patinka pjauti, siūti ir dirbti lazerių, tačiau mano nuostata tokia, kad gydyti reikia keičiant kuo mažiau to, ką žmogui davė gamta. Plastinė chirurgija nebeleidžia sugrąžinti to, kas buvo, o gydant po truputį galima pasiekti rezultatą nekeičiant gamtos duoto grožio. Chirurginės žinios labai praverčia, tačiau nenorėčiau keisti žmogaus, nes tikrai jis ne visada laimingas po tų plastinių operacijų.
Tai reiškia, kad jūs savo pacientus atkalbinėjate darytis plastinę operaciją?
Pacientai, žinoma, konsultuojasi su manimi dėl plastinių operacijų. Jei aš matau, kad žmogui tai tikrai yra nereikalinga, bandau argumentuotai jam tai paaiškinti. Kartais tiesiog užtenka pasakyti, kad plastinė operacija nepadarys jūsų laimingu.
Ar daug žmonių kreipiasi su problemomis, atsiradusiomis būtent nuo saulės poveikio? Kaip patariate saugotis?
Saulė labai daug neigiamų dalykų daro. Pirmiausia, ji silpnina imunitetą, todėl vasarą kimba visos ligos, kuriomis, atrodo, galima susirgti tik nuo šalčio. Tačiau persišaldymas visai kas kita. Saulėje vyksta įvairiausios reakcijos su vaistais, augalais, maistu, netgi kvepalais. Tai ne alergijos, kaip daugelis mano, bet toksinė reakcija, atsiradusi dėl saulės spindulių poveikio. Yra šiaip saulei jautrių žmonių, bet apskritai jai esant paūmėja daugelis odos ligų.
Norint išvengti neigiamo poveikio, reikia pagal savo problemą rinktis apsaugines priemones ir kiek galima labiau vengti saulės. Geriausia, pirkti tai, ką rekomenduoja ar išrašo gydytojas. Ypatingai apsauginės priemonės reikalingos turintiems polinkį į pigmentaciją, apgamus ir pan. Reikia nepamiršti jomis aprūpinti ir vaikų. Saulė kaupiasi ir jos poveikis gali pasireikšti bet kada.
Penkiolika metų televizijoje vedėte laidas apie sveikatą? Kas įvyko, kad po tiek laiko pasitraukėte? Gal kilo dvejonės – pasirinkti mediciną ar žurnalistinį darbą?
Visą medžiagą laidoms rinkdavau, ruošdavau pati. Stengdavausi padaryti kuo kūrybiškesnę laidą. Kaip žinoma, kūrybinė grupė yra įsprausta į tam tikrus rėmus ir turi informaciją pateikti kuo komerciškiau. Nors ir labai stengdamasi dirbti, pradėjau jausti atsakomybę prieš tuos žmones su kuriais ruošiu laidas, kad aš ne visą save atiduodu laidos kūrimui.
Televizija buvo mano laisvalaikis. Kai kas jodinėja, plaukioja, o aš ruošdavau laidas ir jas vesdavau. Atgaiva sielai. Tačiau, kaip specialistės, manęs tikrai tai nepakeitė ir niekada nebuvau susimąsčiusi, kad gal atsisakyti gydytojos karjeros. Nes jei ne ji, nebūčiau ir laidos vedusi. Darbas Baltijos Amerikos klinikoje, paskaitos universitete – leidžia realizuoti save ir rimtai, ir ten, kur arčiau dūšios.
